Jei negalite ramiai praeiti pro gėlių lentynas, gėlės jūsų namuose okupavę visas palanges ir pažadai „šita tikrai paskutinė“ laužomi dažniau nei namie randami laisvi vazonėliai, spaudžiu jums ranką: esate visai kaip aš... Kovas yra puikus metas persodinti kambarinius augalus, nes pavasarį augalai prigija geriausiai.
Jei mylite savo augalus, suprantama, kad norite juos matyti sveikus ir vešlius. Nesvarbu, ar esate patyręs gėlininkas, ar tik pradedantysis – gėlių persodinimas yra vienas iš augalo klestėjimo sąlygų, kurią jam suteikti būtina.
Noriu pasidalinti keliais patarimais iš asmeninės patirties, kaip suprasti, kad jūsų gėlytė „prašosi“ persodinama.
Kaip žinoti, ar augalą jau reikia persodinti?
- Šaknys matomos dirvos paviršiuje arba išeina iš drenažo angų.
- Augalas yra labai sunkus ir atrodo nestabilus vazone.
- Lapai geltoni arba nukritę, o tai rodo, kad augalas negauna pakankamai vandens.
- Naujo augimo yra mažai arba visai nėra.
- Taip pat būtina persodinti naujai įsigytas gėles nes jos dažniausiai būna durpėse.
- Dideli augalai, kuriuos sudėtinga persodinti atsidėkos, jei pagerinsite augimo sąlygas, nors pakeisdami viršutinį žemės sluoksnį (apie 5 cm).
Jei matote bet kurį iš šių požymių, akivaizdu: laikas persodinti. Gavęs šiek tiek papildomos vietos ar derlingos žemės, augalas greitai vėl džiugins vešlumu, naujais ūgliais ar žiedais.
Persodinimui reikalingi įrankiai:
- Kaušelis ar kastuvėlis;
- Sekatorius ar peilis;
- Pirštinės;
- Žemė (perku specializuotuose parduotuvėse tinkančią pagal augalą, jo kilmę, rūšį: kaktusams, lapinėms ar sukulentams);
- Drenažas (perku stambesnį, kad nebyrėtų per vazono skylutes. Arba į vazono dugną iškloju agroplėvele ir tada beriu keramzitą);
- Vazonas.
Procesas paprastas:
Išsirinkite vazoną. Naują vazoną pasirinkite 3-7 cm platesnį nei esamas. Mažesni augalai sodinami į žemesnius vazonėlius, o augalams turintiems tvirtas ir stiprias šaknis rinkitės gilesnius vazonus. Kai kada atrodo, kad geriau sodinti į didesnį vazoną, tačiau neretai tai gali pakenkti augalo augimui, užkirsti kelią žydėjimui. Ypač nemėgsta būti persodinami į didelius vazonus sukulentai, nes kol įsišaknija atrodo augalas neauga metų metus.
Kad išvengtumėte šaknų puvimo, pasirinkite vazoną su drenažo angomis. Aš dažniausiai sodinu į plastikinius tam skirtus ir tik tada dedu į dekoratyvų vazoną.
Vazono paruošimas: įpilkite drenažo (tai gali būti keramzitas įsigytas specializuotoje parduotuvėje, ar sudužusio indo šukės). Rekomenduojama apie 2 cm storio sluoksnis. Tačiau aš, baimindamasi perlaistymo, pilu truputį daugiau.
Vietoje, kurioje persodinsite gėles, pasitieskite popieriaus ar plėvelės – kad būtų lengviau sušluoti išbirusias žemes.
Švelniai išimkite augalą iš esamo vazono. Jei sudėtinga išimti iš seno vazono, paguldykite ir plastikinį galite švelniai paspausti, o keramikinį pastuksenti iš visų pusių. Labai įsišaknijusį augalą gali tekti išiminėti - peiliu apeinant vazono sieneles ir taip jį „išlaisvinant”.
Atlaisvinkite šaknis. Jei sunkiai nusiima per daug prikibusios žemės, susiformavusius gumulus, peiliu ar sekatoriumi nuimkite nereikalingas žemes, nukirpkite apipuvusias šaknis.
Įdėkite augalą į naują paruoštą vazoną, tolygiai paskirstykite šaknis, stengiantis, kad augalas būtų vazono centre, užberkite žemes. Kad žemė sukristų greičiau ir neliktų tuščių tarpų, aš truputį vazoną pakratau arba lengvai paspaudžiu užpiltas žemes.
Palaistykite.
Persodintas augalas turėtų būti šviesoje, bet vengiant tiesioginių saulės spindulių. Ir, aišku, vietoje atokiau nuo skersvėjų. Laistyti kai žemės išdžiūsta. Ir naujai persodintų augaų netręškite. Kambariniai augalai kaip ir mūsų mylimi augintiniai – jiems reikia maisto, vandens ir šiek tiek dėmesio. Kad jie klestėtų ir džiugintų 🙂
